Senoviniai automobiliai Baltijos kelyje…

Senoviniai automobiliai Baltijos kelyje…

Vos tik išgirdus apie senovinės technikos žygį, skirtą Baltijos kelio 30-mečiui paminėti, tūlam piliečiui iš karto kyla aibė klausimų: kas tai, kada, kodėl, kam to reikia ir panašiai. Šiuo straipsniu ir pabandysime atsakyti į visus tuos rūpimus klausimus ir pateikti visuomenei kuo tikslesnę informaciją.

Pirmiausia – kas tai?
Tai pirmasis bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos senovinės technikos klubų renginys įvyksiantis po šių trijų šalių nepriklausomybės atgavimo. Eilę metų buvo bandyta suvienyti Baltijos šalių istorinės technikos mėgėjų gretas, bet vis niekaip to padaryti nepavykdavo. Na, o šiemet, pasitaikius puikiai progai – Baltijos kelio 30-mečiui, sausio 26 dieną Rygoje susirinkę trijų šalių atstovai, pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Šiuo dokumentu buvo nutarta netradiciškai pažymėti Baltijos kelio jubiliejų, atkartojant istorinio įvykio maršrutą senoviniais automobiliais ir motociklais, tuo pačiu suvienijant visų trijų Baltijos valstybių retro technikos mėgėjų gretas.

Kur šis žygis prasidės ir kada?
Senovinės technikos žygis „Baltijos kelias 30“ prasidės rugpjūčio 18 dieną (sekmadienį) Vilniuje, Katedros aikštėje. Nuo 10 iki 12 val. vyks Baltijos kelio minėjimas, koncertas ir žygio dalyvių palydėtuvės. Minėjimo metu, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas ir Latvijos bei Estijos ambasadoriai įteiks trijų šalių valstybines vėliavas, kurias senovinės technikos vairuotojai, trijų dienų kelionėje, nugabens į Taliną. Pakeliui į Estijos sostinę istoriniai automobiliai užsuks į Panevėžį, Pasvalį, Rygą, Cėsį, Valmierą, Viljandi ir Türi. Visuose šiuose miestuose senovinės technikos žygio dalyviai surengs istorinių automobilių parodas ir Baltijos kelio minėjimus. Pirmas retro automobilių sustojimas numatytas Panevėžyje. Čia, Cido arenos automobilių stovėjimo aikštėje nuo 15.30 val. iki 17.30 val. vyks istorinės technikos paroda, Baltijos kelio minėjimas ir koncertas. Nuo 18 iki 19 val. senoviniai automobiliai džiugins pasvaliečius. Šventė ir istorinės technikos paroda vyks prie Pasvalio sporto mokyklos.

Kodėl žygyje dalyvaus būtent senoviniai automobiliai ir motociklai, o ne dviračiai, žirgai, pėstieji ar šiuolaikinė technika?
Kadangi šį žygį, skirtą Baltijos kelio 30-mečiui, organizuoja senovinės technikos entuziastai, visai suprantama, kad jame dalyvaus žmonės, vairuojantys tik senovinę techniką, kuri buvo pagaminta iki 1989 metų. Įvertinus ir prisiminus tai, kad Baltijos kelią, kaip reiškinį, įtakojo 1939 m. pasirašyti slaptieji protokolai, bus siekiama visuomenę supažindinti ne tik su transporto priemonėmis, kuriomis prieš 30 metų buvo važiuojama į Baltijos kelią, bet ir su ta technika, kuri buvo naudojama Molotovo-Ribentropo pakto sudarymo laikmetyje.

Kodėl žygis užtruks net tris dienas?
Baltijos kelio žygyje dalyvaus istoriniai automobiliai, kurių amžius svyruoja nuo 30 metų iki daugiau nei 100 metų, vidutinis jų važiavimo greitis bus apie 40-50 km/h. Įvertinus tokį transporto priemonių judėjimą ir dar prie to pridėjus parodoms ir minėjimams skirtą laiką, kasdieną bus įveikta tik po 200 – 250 km. Rugpjūčio 18 d. istoriniai automobiliai pravažiuos Lietuvą, rugpjūčio 19 d. – Latviją, na, o rugpjūčio 20 d. – Estijos nepriklausomybės dieną, pasieks Taliną, galutinį šio žygio tikslą.

Kiek bus dalyvių ir kokią istorinę techniką bus galima pamatyti Baltijos kelio žygyje?
Senovinės technikos renginyje užregistruoti 205 istoriniai eksponatai: 53 transporto priemonės iš Lietuvos, 33 iš Latvijos, 113 iš Estijos, 3 – iš Lenkijos, 2 – iš Baltarusijos ir 1 – iš Suomijos. Į Vilnių atvažiuos 155 istorinės transporto priemonės. Atsižvelgiant į technikos amžių, renginio dalyviai galės važiuoti nepilną žygio maršrutą. Dalyviams suteikiama galimybė pasirinkti tik kažkurį kelio etapą, prisijungiant nuo Vilniaus, Panevėžio, Pasvalio, Rygos, Valmieros ar Viljandi ir keliauti tiek, kiek leidžia jų technikos pajėgumas bei vairuotojo noras. Pastovią žygio koloną sudarys apie 150 senovinių automobilių ir motociklų.

Koks bus seniausias automobilis, motociklas?
Seniausias automobilis važiuosiantis Baltijos kelyje –  Ford T Speedster, pagamintas 1912 m., o seniausias motociklas – 1928 m. pagamintas Indian Scout 101. Vilniuje, Panevėžyje ir Pasvalyje pamatysime daug įdomių eksponatų – prieškarinių ir retų Fiat, Packard, Lincoln, BMW, Cadillac, Plymouth, Buick, Rolls Royce, Mercedes Benz, DKW, Adler, Zündapp, Ariel modelių. Na ir žinoma, išvysime visą paletę sovietinių automobilių bei motociklų, pradedant moskvičiais ir ižais bei baigiant limuzinu ZIS. Dalyvaus ir sunkioji technika – iš Estijos į Vilnių atvažiuos 1972 m. pagamintas autobusas Ikarus 55 LUX.

Kas Baltijos kelio žygyje atstovaus Lietuvą, Latviją ir Estiją?
Visose trijose Baltijos šalyse nuo birželio iki liepos mėnesio buvo paskelbta dalyvių registracija, kurios metu galimybe dalyvauti Baltijos kelio žygyje galėjo pasinaudoti kiekvienas senovinės technikos savininkas. Registracijos reikalavimai buvo labai paprasti ir aiškūs: transporto priemonė privalo būti originali, tinkama eksploatuoti bei pagaminta prieš 30 metų ar anksčiau. Šio renginio organizatoriai – trys Lietuvos, Latvijos ir Estijos senovinės technikos klubai: Eesti Vanatehnika Klubide Liidu liikmed (Estija), Latvijas Antīko automobiļu klubs (Latvija) ir Senovinių automobilių klubas “Klasika” (Lietuva). Kiekvienos šalies atstovas (Lietuvoje – senovinių automobilių klubas „Klasika“) yra atsakingas už savo šalies teritorijoje vyksiančio žygio ir su juo susijusių renginių organizavimą bei įgyvendinimą.

Ir pabaigai – keletas istorinių faktų…
Estijoje, pirmasis didesnis senovinės technikos suvažiavimas įvyko 1966 m. Maksoje, Tartu apskrityje, švenčiant sovietinių automobilistų dieną. Šis renginys yra laikomas Estijos istorinių transporto priemonių entuziastų veiklos pradžia. 1972 m. Latvijoje buvo oficialiai įregistruotas pirmasis senovinių automobilių klubas AAK (Antiko Automobilu Klubs). Na, o 1974 m. Kaune buvo įkurtas pirmasis Lietuvos senovinių automobilių klubas „Rieduva“. Estijoje istorinių transporto priemonių mėgėjų veikla tapo oficiali nuo 1976 m., kai prie draugijos „Autom“ buvo įregistruotas senovinių automobilių klubas „Unic“.

Egidijus Einoris
Senovinių automobilių klubo „Klasika“ prezidentas

Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotrauka