Parodoje „Nesenstanti Klasika 2022“ – precedento neturinti atomazga

  • -

Parodoje „Nesenstanti Klasika 2022“ – precedento neturinti atomazga

Category:Apie,Nesenstanti Klasika 2022,Renginiai,Renginiai 2022,Skaitykla,Straipsniai Tags : 

Penkioliktą kartą Biržuose vykusi tarptautinė istorinės technikos paroda „Nesenstanti Klasika“ baigėsi precedento neturinčia atomazga – pačiam įspūdingiausiam ratuočiui skirtas Didysis prizas taip ir nebuvo įteiktas. Dar keisčiau, kad visų susirinkusių orakulų spėlionėms nuėjus perniek, toks sprendimas palydėtas renginio dalyvių ovacijomis ir pritarimo šūksniais…

Grand Prix

Vieša paslaptis, kad tarp skirtinguose mūsų šalies miestuose ir regionuose įsikūrusių senovinių automobilių klubų bei tarp pavienių kolekcininkų ilgą laiką tvyrojo šaltukas. Ir tai švelniausias įmanomas epitetas. Tuo pačiu pomėgiu savo laisvalaikį nuspalvinantys džentelmenai šypsojosi vieni kitiems pro sukąstus dantis, buvo dosnūs kritika kolegų sprendimams ir išradingi pasiteisinimais, kai ateidavo laikas ignoruoti „konkurentų“ organizuojamus renginius. Kiekvieną rugpjūtį Biržuose oldtimerių fiestą „Nesenstanti klasika“ užkuriantis Egidijus Einoris dėl visų šitų dalykų neabejotinai graužėsi, bet niekada nieko nekaltino. Tiesiog kantriai kūrė tai, už ką iš savo kiemų išbėgę miestelėnai šalikelėse kėlė į viršų nykščius ir spindėjo, lyg gatvėmis riedantys tarpukario limuzinai ne pypsėtų nenusakomo keistumo signalais, o pravažiuodami pro šalį barstytų dangišką maną.

2022-ųjų festivalis ir senovinių automobilių paroda „Nesenstanti klasika“, pagal pradinį eskizą, neturėjo radikaliai skirtis nuo ankstesniųjų renginių, tačiau vos keletas naujų akcentų bei smulkmenų šįkart viską kilstelėjo į naują kokybinį lygmenį.

Karolis Raišys

Karolis Raišys

Sprendimas, į renginį pakvietus    pasidalinti patirtimi porą kartų legendinėse „Rallye Monte-Carlo Historique“ lenktynėse triumfavusį ralio meistrą Karolį Raišį, virto į oficialius programos rėmus netilpusia klausimų-atsakymų serija „kaip pasiruošti Monte-Carlo startui?“. „ – Esu ne vienoje auditorijoje pasakojęs apie „Rallye Monte-Carlo Historique“ ypatumus ir užkulisius, bet oldtimerių suvažiavimo publika iš tiesų yra kitokia. Istoriniai automobiliai, kadaise sukonstruoti būtent lenktynėms, kelia vis didesnį susidomėjimą ir esu tikras, kad ši tema netolimoje ateityje sulauks gerokai daugiau dėmesio, o delegacijos iš Lietuvos į Prancūziją bus ne mažesnės, nei dabar keliauja į Dakarą“ – prognozavo K. Raišys.

Dar vienas akivaizdus šiųmetinės „Nesenstančios Klasikos“ bruožas – kokybiniai pokyčiai dalyvių parke. Nors bendras skaičius (viso Biržuose buvo galima apžiūrėti 100 senovinių transporto priemonių) liko panašus, kaip ir ankstesniais metais, tarp dalyvių buvo gerokai daugiau tokių egzempliorių, kuriuos pavadindamas „išskirtiniais“, nė trupučio neperlenktum lazdos. Kaip tik dėl šios priežasties, parodoje dirbusi ekspertų komisija negalėjo priimti vieningo sprendimo dėl to, kam turėtų atitekti renginio „Didysis Prizas“. Jų balsai po lygiai pasiskirstė į tris dalis. Vieni teigė, kad vilniečio Aleksandro Obymachos 1933-aisiais pagamintas „Horch 780“ simbolizuoja svarbų inžinerinės minties evoliucijos etapą, kurio metu atsirado modernios areodinaminės kėbulo formos ir automobiliai liovėsi būti panašūs į motorizuotas karietas. Kiti tobulu laikė latvio Janio Oskerkos „Horch 830 BL“, dienos šviesą išvydusį 1937-aisiais. Treti kaip užhipnotizuoti vaikščiojo aplink ratuotą automobilių sporto istorijos legendą „Bentley Speed 8“, 1931-aisiais sukonstruotą garsiosioms Le Mano lenktynėms. Šį, pačioje „Bentley“ gamykloje restauruotą senuką į Lietuvą neseniai atgabeno kolekcininkas iš Telšių Albinas Monstavičius.

 

Bentley Speed 8

Bentley Speed 8, pagamintas 1931 m.

„ – Tai, kad mūsų parodoje dirbę istorinės technikos žinovai nesusitarė dėl pačio įspūdingiausio automobilio, liudija ne apie kokią nors spragą vertinimo metodikoje, o apie gerokai išaugusį renginio lygį. Išskirti vieną kurį iš minėtos trijulės būtų neteisinga kitų dviejų atžvilgiu, todėl nuoširdžiai tikiu, kad saliamoniškas sprendimas neskirti Didžiojo prizo suteiks daugiau pozityvių emocijų ir sustiprins renginio dalyvių bičiulystę“ – atviravo E. Einoris. Kad šios įžvalgos buvo teisingos, patvirtino kalbinti renginio dalyviai, organizatorių improvizaciją gyrę už diplomatiškumą ir toliaregiškumą – didesnė problema būtų, jei įteikus „Didįjį Prizą“ kažkas liktų įskaudintas ar įsižeidęs.

Renaldo Gabarto nuotraukos