Lietuvių išeivijos laikraštis „Draugas” – apie „Klasiką” ir Biržus

Lietuvių išeivijos laikraštis „Draugas” – apie „Klasiką” ir Biržus

Kasmet į Lietuvą – surengti šventės

Nedidelį Lietuvos miestą – Biržus kasmet tarptautiniu mastu garsinančiame renginyje – istorinių automobilių parodoje „Nesenstanti Klasika” skamba Čikagos apylinkėse gyvenančio Egidijaus Einorio vardas. Egidijus yra senovinių automobilių klubo „Klasika” įkūrėjas ir prezidentas. Šis Lietuvoje ir užsienyje žinomas klubas veikia jau nuo 2008 metų ir kiekvieną vasarą sukviečia miesto gyventojus ir svečius į nuostabią šventę, kurioje galima pasijausti taip, tarsi laiko mašina nukeliavus į praeitį – pasižvalgyti į senovinius automobilius, motociklus ir kt. techniką. Galima pasikalbėti ir su jų savininkais, kurie mielai papasakos, kiek reikia įdėti darbo ir pastangų, norint „prikelti” suklerusią ir surūdijusią techniką naujam gyvenimui. O kai šie žavingi keturračiai „senukai” išsirikiuoja paradui – džiaugsmas ir žiūrovams, ir patiems automobilistams. Šiais metais rugpjūčio pradžioje jau penkioliktą kartą Biržus sudrebino „Nesenstanti Klasika”.
Apie šventę „Draugui” pasakojo E. Einoris.

Egidijau, kuo ypatinga buvo šių metų šventė, kuo ji skyrėsi nuo pirmosios?

Senovinių automobilių festivalis „Nesenstanti Klasika 2022”, eilinį kartą Biržuose vykęs pirmą rugpjūčio savaitgalį, šiemet pasižymėjo ne tiek senovinių automobilių gausa, kiek jų įvairove ir kokybe. Šiemetinis renginio lygis buvo toks aukštas, kad net tarptautinei ekspertų komisijai kilo problemų vertinant atskirus automobilius ir atrenkant juos vienai ar kitai nominacijai.

Renginyje buvo proga susipažinti ir su kai kuriais Lietuvos kariuomenės ginklais

Be jau pernai praktikuoto senovinių automobilių ir jų savininkų pristatymo ant podiumo, parodos lankytojai galėjo klausyti Lietuvos kariuomenės orkestro koncerto, apžiūrėti Karaliaus Mindaugo husaro bataliono demonstruojamą technikos bei ginkluotės parodą, išvysti „Santarvės” grožio mokyklos madų pasirodymą ir įsigyti renginio katalogą, kuriame pavaizduoti visi renginyje dalyvavę automobiliai. Įvertinę politinės situacijos sudėtingumą, šiemet į renginį pasikvietėme kariškius. Kalbant atvirai, ne kiekvienas renginys ir ne kiekviena organizacija sulaukia Lietuvos kariškių dėmesio. Na, o klubo „Klasika” kvietimą priėmė ir renginyje dalyvavo net dvi kariškių grupės: Lietuvos kariuomenės orkestras bei Karaliaus Mindaugo husarų batalionas. Vieni – trankiais maršais linksmino senovinių automobilių parodos lankytojus, kiti – demonstravo naujausią karinę techniką ir atributiką. Turbūt kiekvienam aišku, kad artimiausiu metu mūsų šalies saugumas gali priklausyti ne tik nuo karių profesionalumo, bet ir nuo visuomenės pilietiškumo.

Šventės akimirka – groja kariškių orkestras

Į šių metų festivalį atvažiavo 100 senovinių automobilių ir motociklų. Parade-parodoje dalyvavo 34 amerikietiški automobiliai, 30 sovietinių transporto priemonių ir 36 vienetai istorinės technikos, pagamintos Europos šalyse. Iš jų – 7 dviratės ir triratės transporto priemonės. Renginyje buvo užfiksuotas rekordinis Pirmosios nepriklausomos Lietuvos automobilių skaičius – 21 festivalyje dalyvavęs automobilis buvo pagamintas tarpukariu. Lygiai toks pat skaičius festivalyje dalyvavusių tarpu karyje pagamintų automobilių buvo užfiksuotas 2018 metais. Senoviniai automobiliai ir motociklai į renginį atvažiavo iš keturių šalių: vienas atvyko iš Norvegijos, keturi – iš Estijos, trisdešimt vienas – iš Latvijos ir šešiasdešimt keturi susirinko iš Lietuvos. Kaip ir visada, buvo paskelbtos septynios nominacijos: tai Seniausio automobilio, Geriausio senovinio automobilio (pagaminto iki 1946 m.), Geriausio klasikinio automobilio (nuo 1946), Gražiausio automobilio, Geriausio sovietinio automobilio, Geriausiai restauruoto nominacijos ir Didysis prizas – Grand Prix.

Egzotiškai atrodantys senoviniai automobiliai kelia smalsumą ir žadina fantaziją

Tarp nominacijų laimėtojų dominavo lietuvių ir latvių automobiliai. Į pagrindinį prizą – Grand Prix, pretendavo net trys senovinės transporto priemonės: 1931 m. Bentley Speed 8, 1933 metų gamybos Horch 780 ir Horch 830 BL, pagamintas 1937 metais. Įvertinus visų trijų pretendentų lygiavertiškumą, tarptautinė ekspertų komisija nutarė renginio „Nesenstanti Klasika 2022” pagrindinio prizo – Grand Prix neskirti.

Ar prisimenate pirmąją klubo „Klasika” Biržuose surengtą istorinių automobilių parodą?

Pirmoji senovinės technikos paroda buvo surengta 2008 metais. Dabar, jau prabėgus 14 metų ir prisiminus pirmąją senovinės technikos parodą Biržuose, nejučia veidu nuslysta šypsena. Parodoje dalyvavo „net” dvylika automobilių. Šypsausi, nes į dabartines klubo „Klasika” istorinės technikos parodas automobilių suvažiuoja dešimt kartų daugiau, negu jų buvo 2008-aisias. Ir nieko čia stebėtino. Gal tik tiek, kad tuo metu tai buvo įvykis, sudrebinęs visus Biržus ir prilyginęs juos Lietuvos didmiesčiams. Juk net ir dabar tokie miestai, kaip Vilnius ir Panevėžys neturi senovinės technikos klubų. O už pagalbą, organizuojant pirmąją automobilių parodą Biržuose, dar ir dabar esu dėkingas šviesios atminties Aloyzui Vasyliui bei tuometiniam mero pavaduotojui Aurimui Frankui.

Pirmoji paroda 2008 m. sutapo su Biržų miesto švente. Visgi šiemet rugpjūčio pirmąjį savaitgalį „Klasikos” paroda buvo kaip atskiras renginys, o ne Biržų miesto šventės dalis. Pirmą kartą klubo „Klasika” ir miesto šventės keliai išsiskyrė dar užpernai – 2020 metais.

Pristatomi istoriniai motociklai

Kodėl atsisakėte kurti bendrą šventę miestui?

Tokį sprendimą nulėmė visiškas mūsų nesusikalbėjimas su rajono meru ir ypatingai su tuometine mero pavaduotoja. Kardinalus nuomonių išsiskyrimas, skirtingas požiūris į senovinės technikos renginius ir jų ignoravimas privertė atsisakyti bendradarbiavimo su valdžios pareigūnais. Taigi, jau pernykštė klubo „Klasika” senovinių automobilių paroda pirmą kartą vyko atskirai nuo miesto šventės ir netgi savaite vėliau. Ir labai gausus parodos lankytojų srautas i patvirtino tokio pasirinkimo teisingumą. Tuo labiau kad per visus klubo „Klasika” gyvavimo metus nei iš savivaldybės, nei iš jokių kitų valstybinių organizacijų nebuvo gauta jokios finansinės paramos. Taigi, nesijaučiame skolingi, nei kaip kitaip įsipareigoję. Visi klubo „Klasika” renginiai yra finansuojami pačių klubo narių ir klubo rėmėjų dėka. Na ir paskutinis lašas, perpildęs kantrybės taurę – savivaldybei tiesiogiai pavaldaus Biržų turizmo centro veikla. Kaip manote, ką reklamuoja Biržų turizmo ir informacijos centras Lietuvoje ir užsienyje? Visus ir viską, bet tik ne klubo „Klasika” renginį, kuris, beje, yra geriausias senovinių automobilių renginys Baltijos valstybėse. Prieš pusmetį visai atsitiktinai į mano rankas pakliuvo skrajutė, kuria, didžiausioje turizmo parodoje Adventur, buvo pristatomas Biržų kraštas. Ir kaip nustebau, kad šioje informacijoje net neužsimenama apie senovinių automobilių festivalį „Nesenstanti Klasika”.

Ar todėl, kad tai – geriausias ir didžiausias istorinės technikos renginys Baltijos šalyse? Ar todėl, kad jis bene vienintelis nemokamas iš skrajutėje išvardintų? O gal šis renginys vyksta ne Biržuose, o mėnulyje? Ne tiek jau ir svarbu, kiek žmonių suvažiuoja pažiūrėti senovinių automobilių – trys tūkstančiai ar penki. Mes juk bilietų nepardavinėjame ir pelno iš to negauname. Tai – nemokamas renginys, mūsų labdara Biržų miestui. Bet įdomiausia tai, kad po mūsų renginio, arba prieš jį, tie keli tūkstančiai žmonių teikia apčiuopiamą naudą miestui: Biržuose prisipila benzino, nusiperka maisto, atsigeria kavos, nuvažiuoja pasižiūrėti pilies, avyčių, žirgų ir visokių kitokių biržietiškų atrakcijų. Pagaliau, kaip ir kasmet, visus Biržų viešbučius, motelius ir svečių namus užpildo mūsų renginio dalyviai, arba mūsų svečiai. Patikėkite, viešbučių rezervavimas prasideda vos tik paskelbus apie mūsų renginį ir po kokių dviejų savaičių Biržuose nelieka nė vienos laisvos lovos!

Istorinių automobilių šventėje – praeities ir ateities susitikimas

Esate įsigilinęs į Biržų gyvenimo peripetijas, daug savo širdies, laiko ir darbo skiriate „Klasikos” vasaros renginiui ir miestui. Matyti, kad nenutrūko jūsų ryšys su gimtine. Kur jūsų tikrieji namai: Lietuva ar JAV? Lietuvoje jūsų širdis su senaisiais automobiliais. O kas jus labiausiai džiugina Amerikoje?

Esu biržietis, tik jau gal daugiau nei 40 metų gyvenu emigracijoje: 16 metų Kaune ir 26 metus Čikagoje. Į gimtuosius Biržus sugrįžtu kasmet, o kartais net ir po porą kartų per metus. Su šeima į JAV išvykome 1996 m., išlošę žaliąją kortelę. Buvome vieni iš pirmųjų naujųjų emigrantų, kuriuos, tuometiniai dipukai (Displaced Persons) vadina trečiąja lietuvių emigracijos banga – sovietukais. Gyvenimo pradžia Amerikoje buvo tikrai sunki, bet palaipsniui atsistojome ant kojų, susitvarkėme gyvenimą. Didžiausias dalykas, kurį man davė Amerika – ne pinigai ir ne darbas, o galimybė bendrauti su tikraisiais lietuvių inteligentais, šviesuoliais – kūrusiais prieškarinę Lietuvą, galimybė mokytis iš jų. Taip nejučia, įsitraukiau į JAV Lietuvių Bendruomenės veiklą ir dvi kadencijas buvau renkamas bei išrinktas į Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimą. Šiek tiek vėliau, įkūrus klubą „Klasika”, kai didžiąją dalį laisvalaikio „surydavo” senovinių automobilių klubinė veikla, aktyvesnio dalyvavimo Lietuvių Bendruomenėje teko atsisakyti.

Ačiū, kad papasakojote apie savo darbus Lietuvai. Sėkmės juos tęsiant.
„Draugo” redakcija

Tauro Zakrio nuotraukos