Kaip prezidentienė Sofija Smetonienė pakrikštijo „Biržietį”

Kaip prezidentienė Sofija Smetonienė pakrikštijo „Biržietį”

Po pirmosios aviacijos šventės, įvykusios 1936 m. rugpjūčio 23 d., biržiečiai surinko daugiau kaip 9,000 litų ir už juos Lietuvos aeroklubui (LAK) padovanojo sklandytuvą. Geriausią to meto sklandytuvą pagal užsienietiškus brėžinius Kaune, Aleksote pagamino aviacijos dirbtuvių meistras P. Mainelis. Dėkingi aviatoriai jį pavadino „Biržiečiu”. 

1937 m. pradžioje paaiškėjo, kad du Lietuvos sklandytojai su dviem sklandytuvais galės vykti į JAV ir dalyvauti varžybose. Tai buvo atsakas į Amerikos lietuvių sportininkų vizitą 1935 m. 1937 m. birželį Elmiroje (Elmira, NY) įvyko VIII JAV sklandytojų sąskrydis. Buvo nutarta pasiųsti jame dalyvauti sklandytojus Bronių Oškinį ir Joną Pyragių. Nors abu sklandytuvai jau buvo pradėti gaminti, dėl dalyvavimo varžybose darbus teko labai paspartinti.

„Biržietis” buvo baigtas statyti laiku ir 1937 m. gegužės 26 d. LAK šventėje buvo pakrikštytas. Jo krikštatėviai tikrai garbingi – tai prezidentienė Sofija Smetonienė ir švietimo ministras profesorius Juozas Tonkūnas.

1939 m. „Biržietis” dalyvavo pirmosiose Baltijos šalių orinio sporto varžybose. 1938 m. liepos 25 d. šiuo sklandytuvu Pyragius nuskrido 173 km ir pasiekė 2,660 m aukštį. Už pasiektus rezultatus tarptautinė sklandymo federacija suteikė Pyragiui tarptautinio „D” piloto geriausią kvalifikaciją.

Apie mūsų „žemietį” pagarbiai rašė „Lietuvos sparnai”, 1937 m. birželio 11 d. palydėdami lakūnus Pyragių ir Oškinį į JAV Lietuvos sklandymo laimėjimų rodyti. Oškinis ruošėsi dalyvauti varžybose su savo sukurtu sklandytuvu Bro-4 „Rūta”, o Pyragius – su „Biržiečiu”. Štai ką ,,Lietuvos sparnai” rašė apie ,,Biržietį”:

„Antras sklandytuvas ‘Biržietis’ yra pritaikytas specialiai termiškam skriejimui. Dėl savo nepaprastai ilgų sparnų (18 m) ir geros formos sklandytuvas turi labai mažą žemėjimo greitį, todėl juo galima laikytis ore, esant visai silpnam vėjui. Sklandytuvas tinka aukščio ir atstumo rekordams siekti.”

Koks buvo šio sklandytuvo likimas? Stasys Čekanauskas 1973 metų Amerikos lietuvių aeroklubo Čikagoje leidžiamame žurnale „Plieno sparnai” Nr. 4 prisimena, kad 1940 m. balandžio 21 d., skrisdamas su „Biržiečiu” patyrė avariją ir pragulėjo ligoninėje keturis mėnesius. „Biržietis” buvo remontuojamas LAK dirbtuvėse.

Taip jis sulaukė ir tarybinės okupacijos. 1940 m. liepą visi Lietuvos aeroklubo lėktuvai ir sklandytuvai iš Kauno buvo nuskraidinti į Aukštagirį netoli Vilniaus. Čekanauskas saugojo juos, kol 1941 m. birželio mėnesį Lietuvą okupavo vokiečiai. Jie čia dar kurį laiką mokėsi sklandyti, vėliau išsikėlė kitur.

Vokiečiai iš Aukštagirio buvusius LAK lėktuvus pervežė į Parubanės aerodromą, kur Čekanauskui teko dirbti mechaniku. Vėliau didesnė dalis lėktuvų buvo išgabenta, anot Čekanausko, į Vokietiją. Į Vokietiją buvo išgabenti, kiek pavyko sužinoti, ir sklandytuvai, tarp jų ir „Biržietis”.

Teko domėtis šiuo klausimu ir klausti žemiečio, garsaus aviacijos istoriko Jono Balčiūno, gal jis ką nors žino apie tolimesnį sklandytuvo „Biržietis” likimą. Jis pats negalėjo pasakyti nieko naujo, teigė, kad savo laiku buvo domimasi, tačiau viskas užsibaigdavo žinia apie sklandytuvo išgabenimą į Vokietiją.

Žinant, kokia tvarka ir situacija buvo pokario metais, nenuostabu, kad taip daugiau nieko ir nežinoma apie už biržiečių visuomenės surinktas lėšas LAK dovanotą vieną geriausių ir moderniausių to meto sklandytuvų „LY – Biržietis”. Garsus lakūnas Jonas Pyragius „Biržietyje”.