Motorinas. Kas tai?

  • -
1937 Lietuvos sportas

Motorinas. Kas tai?

Category:Apie,Garažas,Renginiai,Renginiai 2023,Straipsniai Tags : 
Motorinas, kas tai? Ar tai kaip nors susiję su motoriniu dviračiu? O gal tai naujos kartos variklio, pretenduojančio išspręsti visas gamtosaugos problemas, pavadinimas? Nežinote? Nenusiminkite, nes to pilnai nežino net techniką išmanantys specialistai ir ekspertai. Taigi, skaitykite ir sužinosite, kaip Lietuvoje atsirado šis keistas darinys, kokios buvo jo atsiradimo priežastys ir kiek tai buvo naudinga, ar žalinga Lietuvos ekonomikai.

Degamosioms medžiagoms spiritu atskiesti įstatymas. Motorinas

Degamosioms medžiagoms spiritu atskiesti įstatymas

Vienas keisčiausių tarpukario Lietuvos įstatymų buvo priimtas 1935 m. ir įsigaliojo 1936 m. kovo 31-ą dieną. Tuomet, Respublikos Prezidento A. Smetonos ir Ministero Pirmininko J. Tubelio pasirašytu įstatymu „Degamosioms medžiagoms spiritu atskiesti“ Lietuvoje, galima sakyti, buvo nutraukta prekyba grynu benzinu. Mat nuo šio įstatymo įgyvendinimo dienos, kiekvienas autovežimio vairuotojas į savo transporto priemonių talpas jau pildavosi ne benziną, bet benzino ir spirito mišinį, vadinamą „motorinu“. Pagal 1936 m. vyriausybės išleistas „Degamosioms medžiagoms spiritu atskiesti įstatymui vykdyti taisykles“, motoriną sudarė 75% benzino ir 25% dehidruoto bei denatūruoto spirito mišinys. Tokiu santykiu buvo skiedžiamas ne tik benzinas, bet ir „…benzolas, gazolis ir kitos skystos degamos medžiagos, vartojamos susisiekimo priemonių varikliams varyti…“. Vienu žodžiu, nuo 1936 m. prasidėjo Lietuvos vairuotojų vargai, kurie pasireikšdavo ne tik transporto priemonės ženkliu kuro sąnaudų padidėjimu, bet ir variklio galios sumažėjimu bei dažnais kuro sistemos gedimais. Kaip rašė to meto spauda, pastovus motorino naudojimas pasireiškė žalingų veiksnių seka, iš kurių pagrindinis – pabrangusi automobilio eksploatacija, sumažėjęs variklio ir kuro sistemos efektyvumas bei ilgaamžiškumas. Dar viena ne mažiau svarbi detalė – kuro sudėtyje esantis spiritas, patekęs ant automobilio ar motociklo kėbulo paviršiaus, chemiškai reaguodavo su dažais, pažeisdamas paviršinį jų sluoksnį.

Įstatymo vykdymo taisyklės

Taigi, kodėl ir kuriam galui buvo priimtas toks keistas vyriausybės sprendimas? Jeigu manysite, kad šis įstatymas buvo skirtas kovai su transporto tarša ar kokiam kitam aplinkosaugos tikslui, būsite neteisūs. Pirmiausia, šiuo veiksmu buvo siekta finansiškai paremti spirito gamintojus ir grūdų bei bulvių augintojus. Antrasis tikslas – skiedžiant benziną spiritu, buvo siekiama atpiginti autovežimių kurą. Tik gaila, kad to padaryti nepavyko ir netgi buvo pasiektas atvirkštinis rezultatas. Dėl pabrangusio spirito gryninimo ir kuro skiedimo kaštų, motorino kaina netrukus pralenkė benzino kainą. Ir jeigu prieš įstatymo įvedimą benzino litras kainavo 93 centus, tai jau įstatymo veikimo metu, motorino litras degalinėse buvo parduodamas už 98 centus. Tiesa, reikėtų paminėti, kad grynas benzinas niekur nedingo, tik jį naudoti buvo galima išskirtinais tikslais ir su išlygomis, kurias pagal pateiktą prašymą nustatydavo Mokesčių departamentas.

Be to, nuo šio įstatymo laikymosi buvo atleistos valdžios, diplomatinio korpuso, kariuomenės, gaisrinės, greitosios pagalbos ir kitų spec. tarnybų mašinos. Visi kiti eismo dalyviai privalėjo laikytis įstatymo nuorodų, o Mokesčių departamento ir policijos pareigūnai netgi turėjo teisę tikrinti visas pasirinktas transporto priemones, paimant kuro pavyzdžius ir testuojant juos specialiais reagentais.

1939-07-22 Nr. 654 Vyriausybės žinios - įstatymo panaikinimas

Motorino įstatymo panaikinimas

Ir taip tęsėsi net tris metus, iki tol, kol 1939 m. liepos 22 d. „Vyriausybės žiniose“ Nr.654 buvo paviešintas „Degamosioms medžiagoms spiritui atskiesti įstatymo panaikinimas“, kuris skelbė, kad nuo 1939 m. rugsėjo 15 d. vienas iš keisčiausių Lietuvos įstatymų nustoja galios ir šalies autovežimių vairuotojai grįžta prie tradicinio kuro – benzino naudojimo.

1939-09-05 Vyriausybės žinios - Nepaprastuoju metu tautos ūkiui tvarkyti įstatymas

Nepaprastuoju metu tautos ūkiui tvarkyti įstatymas

Viskas gal taip ir būtų įvykę, jeigu ne rugsėjo 1 dieną prasidėjęs II-as Pasaulinis karas. Netrukus, rugsėjo 5 d. valstybės Prezidentas reaguodamas į sudėtingą politinę ir ekonominę situaciją, paskelbė „Nepaprastuoju metu tautos ūkiui tvarkyti įstatymą“, kuriuo finansų ministrui buvo suteikta išskirtinė teisė „leisti įsakymus“. Na, o vienas iš pirmųjų ministro pasirašytų įsakymų – rugsėjo 14 d. paskelbtas „Degamosioms medžiagoms spiritui atskiesti įsakymas“, kuris įsigaliojo nuo 1939 m. rugsėjo 15 d. Kitaip sakant, šiuo įsakymu buvo pratęstas motorino naudojimo įstatymas, o kartu su  juo, dar ir pakeistos spirito skiedimo taisyklės: šiltuoju sezono metu spirito kiekis benzine turėjo sudaryti 30%, o šaltuoju – 25%. Tiesa, jau 1940 m. balandžio 30 d. finansų ministro E. Galvanausko pasirašytu taisyklių pakeitimu, vėl buvo grįžta prie 25% mišinio koncentracijos.

1939-09-14 Nr.663 Vyriausybės žinios - degamieji mišiniai

Įstatymo taisyklių pakeitimas, kuriuo buvo pratęstas motorino naudojimas

Taigi, prasidėjus Vokietijos – Lenkijos karui (II-am Pasauliniam karui) ir šalyje trūkstant ne tik iškastinio kuro, bet ir elementarių pramoninių prekių, niekam nė į galvą nešovė mintis apie grįžimą prie gryno benzino naudojimo. Atvirkščiai, taupant kuro išteklius, buvo trumpinami ir atšaukiami autobusų bei traukinių maršrutai, normuojamas kuro išdavimas valstybiniam transportui ir pramonės įmonėms.  O rugsėjo 7 d. potvarkiu, Finansų ministras paskelbė dar griežtesnį įsakymą, kuriuo įmonėms, įstaigoms, ūkininkams ir gyventojams žibalas bei „gazolis“ buvo parduodamas tik pagal specialiuosius leidimus, kuriuos išduodavo vietos policija. Lygiai tokios pačios taisyklės buvo taikomos ir motorino bei benzino pardavimui valstybiniam ir specialiajam transportui, taksi, sunkvežimiams bei autobusams. O kas įdomiausia, šiuo įsaku ministras, su menkomis išlygomis, visiškai uždraudė „…pardavinėti benziną ir motoriną privačių lengvųjų automobilių ir motociklų laikytojams…“.  Už šio įsako nesilaikymą buvo griežtai baudžiama, o jo vykdymą prižiūrėjo Kainų Tvarkytojo įstaiga. Baudžiama buvo ne tik už tai, bet ir už parduodamų prekių ir teikiamų paslaugų kainų kėlimą. Ir netgi už didesnio kiekio prekių įsigijimą. Didžiausias baudos dydis už žibalo, gazolio, benzino ir motorino prekybos taisyklių nesilaikymą – 100 tūktančių litų, o už kainų priežiūros įstatymo pažeidimą – iki 15 tūkstančių litų.

1939-09-07 Lietuvos žinios kuro taupymas, leidimų išdavimas

Sumažėjus krovinių ir keleivių pervežimui automobiliais ir į rinką grįžus arkliniam transportui, pakilo pervežimų įkainiai, o tai daryti buvo draudžiama. Taigi, 1939-09-14 Lietuvos žiniose pasirodęs Kainų Tvarkytojo prašymas jau nieko nenustebino: „…skysto kuro taupymui buvo susiaurintas auto sunkvežimių susisiekimas. Naudodamiesi ta proga autosunkvežimių savininkai ir vežėjai arkliais pradėjo imti didesnį atlyginimą už prekių išvežiojimą. Piliečiai, patyrę kad autovežimių savininkai bei vežėjai arkliais kelia atlyginimus už prekių išvežiojimą, prašome apie tai pranešti Kainų Tvarkytojui…“.

Jau kitame, 1939-09-16 Lietuvos žinių numeryje raginama taupyti ne tik kurą, bet ir žvakes. „…tuo reikalu Kainų Tvarkytojas kreipėsi į katalikų ir žydų dvasiškiją, prašydamas paraginti savo tikinčiuosius, kad jie taupytų žvakes…“.

Taigi, taupoma buvo visur ir visame kame. Ir žinoma, trijų metų motorino panaudojimo ir skiedimo patirtis buvo tik į naudą šalies pramonei ir ūkiui. Tiksliau, platesnis denatūruoto spirito panaudojimas, kuris taikos metu buvo laikomas nereikalinga keistenybe, karo metu tapo išganinga būtinybe. Spiritu buvo skiedžiamas ne tik skystas kuras, naudojamas pramonėje, bet netgi buvo svarstoma apie platesnį jo pritaikymą kasdieninėje buityje. Net žibalinėse lempose ir viryklėse buvo siūloma naudoti ne žibalą, o spiritą. Gal taip ir būtų atsitikę, jei ne tai, kad litras spirito kainavo 2 litus, o žibalo – tik 33 centus.

1940 Nr.704 Vyriausybės žinios - degamieji mišiniai

1940 Nr.704 Vyriausybės žinios – paskutinė oficiali žinia apie motorino naudojimą

Taigi, motorinas, kaip pagrindinė autotransporto kuro rūšis, pradėjęs savo gyvavimą Lietuvoje 1936 m. kovo 31 dieną, liko Lietuvoje iki pat Nepriklausomybės praradimo, iki pat 1940 m. Sovietų okupacijos. Paskutinį kartą Nepriklausomos Lietuvos įstatymuose  motorinas paminimas 1940 m. balandžio 30 d. finansų ministro E. Galvanausko pasirašytame „Degamosioms medžiagoms spiritu atskiesti įstatymui vykdyti taisyklių pakeitime“.

Egidijus Einoris